Žymus kraštiečiai

Gyvenimo datos: apie 1500 - 1545 05 13
Gimimo vieta: netoli Eišiškių (Šalčininkų r.)
Veikla: evangelikų teologas, senosios lietuvių raštijos kūrėjas
Pagerbimas: Paminklas (Šalčininkų rajonas, Eišiškių seniūnija) 

Rapolionis (Rapailionis, Rafajłowicz, Rafałowicz), pagal tų laikų paprotį sulotyninęs pavardę, pasirašinėjo Rapagellanus ar Stanislaus Lituanus. Gimė smulkaus bajoro Jurgio Svetkaus Rapolionio šeimoje netoli Eišiškių miestelio esančioje Sveckevičių dvarvietėje. Tiksli gimimo data nežinoma. Naujausiuose leidiniuose nurodoma, kad apie 1500 m. [5, 10]. Buvo silpnos sveikatos, mažo ūgio ir kuprotas, bet neeilinio talento, apdovanotas skvarbiu protu ir iškalba. Manoma, kad iš pradžių mokėsi Eišiškėse, vėliau – Vilniuje. Spėjama, kad anksti pradėjo mokyti kitus, mokytojavo Lietuvos ir Lenkijos didikų dvaruose. Nuo 1528 m. studijavo Krokuvos universitete, jį baigė apie 1533 m. bakalauro laipsniu. Iš katalikybės perėjo į protestantizmą. Spėjama, kad tapęs evangeliku liuteronu, 1539-1542 m. dėstė Abraomo Kulviečio įsteigtoje Vilniaus aukštesniojoje mokykloje. Po 1541 m. Žygimanto potvarkio, draudžiančio liuteronizmą Lietuvoje, S. Rapolionis su savo bendražygiais turėjo pasitraukti į Prūsiją. 1542 m. gavęs Prūsijos kunigaikščio Albrechto stipendiją (vienintelis lietuvis), stažavosi Vitenbergo universitete. 1544 m. M. Liuterio vadovaujamas to universiteto teologijos fakultetas jam suteikė teologijos daktaro laipsnį. 1544 m. rudenį S. Rapolionis tapo pirmuoju ką tik įsteigto Karaliausčiaus universiteto teologijos profesoriumi. Buvo puikus oratorius. Jo paskaitos sutraukdavo daug studentų, jas lankė miesto šviesuomenė ir pats Prūsijos kunigaikštis Albrechtas. Mirė 1545 m. gegužės 13 d. Karaliaučiuje. Buvo iškilmingai palaidotas prie Karaliaučiaus katedros, šalia būsimo Prūsijos kunigaikščio Albrechto kapo. Ant kapo buvusi epitafija: „Čia guli didis vyras, lietuvių tautos garbė…“ . Vėliau per katedros remontus antkapis buvo pašalintas. Rapolionis vadinamas vienu iš Martyno Mažvydo, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, pirmtaku. Yra tarptautinio masto hunmanistas. Jis rūpinosi religinių knygų lietuvių kalba leidimu. Vertė į lietuvių kalbą giesmes. Iš mokslininko raštų ir vertimų mažai kas išlikę. Šiuo metu žinomi keturi lotyniški ir vienas lietuviškas tekstas. M. Mažvydas pasinaudojo S. Rapolionio rankraščiais rengdamas pirmąją lietuvišką knygą – 1547 m. išleistą ,,Katekizmą“. Į lietuvių kalbą išversta S. Rapolionio giesmė su savarankiškai parašyta pabaiga pateko į M. Mažvydo parengtą knygą ,,Giesmės krikščioniškos“ (1570). Su M. Mažvydu jį siejo ne tik bendras darbas universitete, bet ir nuoširdi bičiulystė, bendri interesai. S. Rapolionis rengė Lietuvišką katekizmą. Jis minimas ir kaip Biblijos vertėjas į lietuvių (vertimas neišliko) ir lenkų kalbas.

1986 m., minint 500-ąsias Stanislovo Rapolionio gimimo metines, Šalčininkų rajono Gornostajiškių kaime (Eišiškių seniūnija), dvaro sodyboje buvo pastatytas paminklas žymiajam kultūros veikėjui (skulpt. Konstantinas Bogdanas, archit. Rimantas Buivydas ir Juras Balkevičius). Paminklas sukurtas iš bronzos ir granito. Pagrindinis akcentas – ant pjedestalo pastatytas Rapolionio bronzinis biustas (43 cm). Portretas realistinis. Rapolionis vaizduojamas su mokslų daktaro kepuraite, ilgais garbanotais plaukais, smulkių veido bruožų. Yra bronzinių raidžių užrašas: „Stanislovas Rapolionis / 1485-1545“ .

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto vestibiulį puošia lietuvių raštijos pradininkų portretai, sukurti skulptoriaus Konstantino Bogdano, minint universiteto 400-ąsias metines. Tarp jų yra ir 1978 m. skulptoriaus sukurtas bronzinis Stanislovo Rapolionio biustas.

Šalčininkų rajone veikia lietuviška Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija (Jono Pauliaus II g. 26), įsikūrusi moderniame pastate. Šis vardas tuometinei Eišiškių vidurinei mokyklai buvo suteiktas 1993 m. Rugsėjį.

2011 m. vasario 10 d. priimtas Lietuvių  švietimo draugijos „Rytas“ nutarimas skirti kasmetinę Stanislovo Rapolionio premiją. Premijos tikslas – skatinti  mokytojų, kultūros ir meno veikėjų literatūrinę veiklą, tautinį  ugdymą, Pietryčių Lietuvos istorinės praeities studijavimą. Premija bus įteikiama kasmet gegužę – S. Rapolionio mirties mėnesį, Eišiškių Stanislovo  Rapolionio gimnazijoje.

 Literatūra ir šaltiniai

• Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios  žemė. – Vilnius, 1992, p. 215-216.
•  Čaplinskas, Antanas Rimvydas.Vilniaus gatvės = Vilnius streets : istorija, vardynas, žemėlapiai. – Vilnius, 2000, p. 71, 158, 279, 321.
•  Indriulaitis, Aleksandras. Stanislovo Rapolionio paminklas. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 225.
• Istorija. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011-01-21]. Prieiga per internetą: <http://rapolioniogimnazija.lt/istorija-81>.
• Jovaišas, Albinas. Stanislovas Rapolionis: [biografija]. – Iliustr. // Jovaišas, Albinas. Jie parašė pirmąsias lietuviškas knygas. – Vilnius, 2009. – P. 75-79. 
• Maciūnas V. Rapolionis Stanislovas. – Bibliogr.: 5 pavad. // Lietuvių enciklopedija. – Boston, – T. 24, p. 497-498. – Parašas: V. M. 
• Petraitienė-Račkauskaitė, Irena Nijolė. Konstantinas Bogdanas. – Vilnius, 2010, p. 107-114, 154-155.
• Stanislovas Rapolionis. – Vilnius, 1986. – 310, [3] p. – (Lietuvos mokslo paminklai).
   Rapolionis […] Stanislovas. – Bibliogr.: 5 pavad. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 36.
• Sabaliauskas, Algirdas. Rapolionis, Rapailionis, Stanislovas. – Bibliogr.: 4 pavad.// Lietuvių kalbos enciklopedija. – Vilnius, 1999. – P. 519. – Parašas: A. S.
• Semaška. Algimantas. Gornostajiškės (Šalčininkų r.): [taip pat apie paminklą S. Rapolioniui]. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Kelionių vadovas po Lietuvą: 1000 lankytinų vietovių norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą. – Vilnius, 2006. – P. 276-277.
• Senkevičius, Mykolas. Eišiškės / Mykolas Senkevičius, Stanislovas  Mikonis. – Vilnius, 2002, p. 8, 18-19.
• Tumelis, Juozas. Rapolioniana: (Trumpa istoriografinė apžvalga ir bibliografija) // Stanislovas Rapolionis. – Vilnius, 1986. – P. 248-281.
• Vilniaus universitetas dailėje: albumas. – Vilnius, 1986, p. 15, 24, 33.
• Zinkevičius, Zigmas. Lietuvių kalbos istorija.  – T. 3 : Senųjų raštų kalba. – Vilnius, 1988, p. 19-21.
• Sužiedėlis, Simas. Rapolionis Stanislovas –  Bibliogr.: 3 pavad. // Encyklopedia lituanica. – Boston (Massachusetts, 1975. – Vol. 4, p. 4 36-437.- Parašas: S. Suž.

 Parengė: vyr. bibliografė-kraštotyrininkė Olga Kijakovskaja 

Informacija ruošiama

Gyvenimo datos: 1739 03 30 - 1827 11 17
Gimimo vieta: Mosar, Gluboko apyl., Vitebsko vaivadija
Veikla:LDK valstybės veikėjas, kunigas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Šalčininkų rajonas, Turgelių seniūnija), Paminklas (Šalčininkų rajonas, Turgelių seniūnija), Memorialinė lenta (Vilniaus rajonas, Rukainių seniūnija) 

Povilas Ksaveras Bžostovskis – kilęs iš garsios magnatų Bžostovskių šeimos. Jų genealogija Vilniaus krašte prasideda XVI amžiaus viduryje. Jo tėvas buvo LDK didysis raštininkas Juozapas Bžostovskis, motina – Slanimo seniūno dukra Liudvika, kilusi iš Sadovskių. P. K. Bžostovskis 1758–1762 m. Romoje studijavo teologiją. 1763 m. buvo įšventintas į kunigus. 1762–1764 m. tapo LDK raštininku, 1767 m. pagerbtas Šv. Stanislovo ordinu. 1774–1787 m. tapo referendoriumi, nuo 1823 m. – Vilniaus katedros kapitulos prelatas arkidiakonas, Turgelių, Rukainių klebonas. P. K. Bžostovskis sukūrė visoje centrinėje Europoje precedento neturinčią nykštukinę valstybę. 1767 m. įsigijęs Merkinės dvarą, esantį dabartinio Šalčininkų rajono teritorijoje, pavadino savo vardu – Paulava. 1769 m. pakeitė lažą činšu (žemės renta, mokama pinigais arba natūra) ir įkūrė valstiečių savivaldos bendruomenę – vadinamąją Paulavos respubliką. Pasak, istoriko, prof. Alfredo Bumblausko, „tuo metu buvo sakoma, kad valstybėje yra trys respublikos: Lenkijos, Lietuvos ir Paulavos“. 1771 m. buvo paskelbti jos nuostatai. Paulavą tvarkė prezidentas (dvaro savininkas) ir seimas. Paulavos respublika turėjo herbą, vėliavą, antspaudą, piniginę sistemą, sveikatos apsaugos sistemą, miliciją. 1770 m. Paulavos respublikoje buvo įsteigta žemės ūkio mokykla valstiečiams su specialiai tam parengtais vadovėliais. Valstiečiai pradėjo taikyti naują agrotechniką, veisti sodus, auginti daugiau gyvulių, galėjo nevaržomai verstis prekyba ir amatais, nemokamai naudojosi mišku, žvejojo ir medžiojo. Paulavos respubliką gausiai lankė vietiniai didikai, bajorai bei užsieniečiai. P. K. Bžostovskį ir jo reformas palaikė karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis.

Paulavos respublika gyvavo iki 1795 metų. Kai 1794 m. prasidėjo Tado Kosciuškos sukilimas, Paulavos milicija ir valstiečiai aktyviai dalyvavo sukilime. Žlugus sukilimui, Trečiojo valstybės padalijimo akivaizdoje, žlugo ir Paulavos respublika. P. K. Bžostovskis pardavė visas savo valdas ir emigravo į Vokietiją, vėliau – į Italiją. Po kelerių metų grįžęs, apsistojo Turgeliuose netoli Paulavos. Gyvenimo pabaigoje (1825–1827 m.) klebonavo Rukainiuose (dabar Vilniaus r.), ten ir mirė 1827 m. Buvo palaidotas Rukainių bažnyčioje, kurią pastatė savo lėšomis. Po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo Rukainiai buvo nusiaubti, bažnyčia buvo paversta cerkve, P. K. Bžostovskio paminklas sudaužytas, jo kapas išniekintas ir sulygintas su žeme. Nėra žinoma, kur ilsisi kunigo palaikai. P. K. Bžostovskis yra parašęs darbų apie Paulavą lenkų kalba: ,,Potwierdzenie Ustawy dla włościan Ziemi Pawłowskiej“ (Wilno, 1791), ,,Lekarstwa dla wygody gospodarzy w Pawłowie mieszkających“ (Wilno, 1770), ,,Wiadomość genealogiczną o domie Brzostowskich od wyścia z Polski do Litwy“ (Wilno, 1776), „Pawłów od r. 1767–1795 od jednego przyjaciela domowego opisany“ (Wilno 1811) ir kt. Ypač vertingi P. K. Bžostovskio parašyti Paulavos respublikos nuostatai.

2012 m. spalio 6 d. Merkinės kaime (Šalčininkų r., Turgelių seniūnija) buvo atidengtas akmens paminklas su Povilo Ksavero Bžostovskio atvaizdu. Paminklas pastatytas Šalčininkų rajono savivaldybės bei draugijos „Wspólnota Polska“ lėšomis.

2014 m. lapkričio 17 d., minint 187-ąsias P. K. Bžostovskio mirties metines, ant Rukainių (Vilniaus r.) bažnyčios išorinės sienos atidengta ir pašventinta bažnyčios fundatoriui kun. Povilui Ksaverui Bžostovskiui skirta memorialinė lenta su akmeniniu bareljefu. Jį sukūrė Rukainių gyventoja Elžbieta Jankovska-Bortkevič. Tai pirmas tokio pobūdžio jos darbas. Pagal išsilavinimą bareljefo autorė yra biologė-bioinžinierė, laisvalaikiu užsiimanti menu. Ant lentos yra užrašas lenkų ir lietuvių kalbomis: „1824–1827 metais šioje bažnyčioje sielovados tarnystę atliko prelatas, Paulavos respublikos netoli Turgelių įkūrėjas, Povilas Ksaveras Bžostovskis. 1739–1827. Dėkingi tautiečiai“.

Literatūra ir šaltiniai

• Arlauskienė, Aurelija. Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika / [Aurelija Arlauskienė, Lucija Jurgelevič, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė]. – [Vilnius], 2014. – 263, [1] p.: iliustr., faks., portr. – Santr. angl., lenk. – Bibliogr.: p. 248-252. – Asmenvardžių r-klė: p. 254-256.
• Balčiūnienė, Alina. Povilo Ksavero Bžostovskio fenomenas. – Tekstas lygiagr. liet., baltar., lenk. // Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гiстарычными шляхами па Ашмянскiм узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmianskiej. – Vilnius, 2013. – P. 84-86.
• Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992, p. 245-247.
• Jučas, Mečislovas. Bžostovskis Povilas Ksaveras. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 3, p. 678.
• Lietuvos valstybės kūrėjai XVI–XX a. pirmosios pusės portretai = Founders of the Lithuanian state: XVI–XX a. pirmosios pusės portretai. – Vilnius, 2006. – T. 1, p. 84.
• Pavlovo Respublikos atgimimas. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2012, spal. 11-17, p. 1, 4.
• Rakutis, Valdas. 1769 m. kovo 10 d. Pavlovo respublikos nuostatai // Praeities pėdsakais: skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui. – Vilnius, 2007. – P. 389-416.
• Bartyś, Julian. Rrzeczpospolita Pawlowska na tle reform włościańskich w Polsce w XVIII wieku. – Warszawa, 1982. – 279, [1] p. – Su bibliogr.
• Paluszkiewicz, Wioleta. Zapraszamy do naszego muzeum !: [apie Turgelių vidurinėje mokykloje veikiantį kraštotyros muziejų]. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2004, Nr. 6, p. 8-9.
• Skodlarski, Janusz. Paweł Brzostowski (1739–1827). Twórca Rrzeczypospolitej Pawłowskiej // Annales. Etyka w życiu gospodarczym. – 2009, vol. 12, Nr. 1, p. 69-78; Prieiga per internetą: <http://www.annalesonline.uni.lodz.pl/archiwum/2009/2009_01_skodlarski_69_78.pdf >.
• Szostakowski, Józef. Wilno i okolice. Przewodnik literacki. – Wilno, 2012, p. 52-53, 82.
• Ślusarska, Magdalena. Paweł Ksawery Brzostowski. – Warszawa, 2000. – 103 p.

Parengė: vyr. bibliografė-kraštotyrininkė Olga Kijakovskaja 

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama