Šalčininkų rajono Garbės piliečiai

Gyvenimo datos: 1932 02 20 - 2007 10 12
Gimimo vieta: Tabariškės (Šalčininkų r.)
Veikla: tautodailininkė
Pagerbimas: Memorialinis muziejus (Šalčininkų rajonas, Turgelių seniūnija) 
Nominacijos: Šalčininkų rajono garbės pilietis (2005) 

Gimė mokytojo šeimoje. Piešti dukterį paskatino ir pirmąsias tapybos pamokas suteikė tėvas, pedagogas, savamokslis skulptorius Stanislavas Krepštul (1908-1972). Būdama 10 metų, susirgo sunkia kaulų liga, todėl negalėjo lankyti mokyklos. Savarankiškai mokėsi namuose, baigė dešimt klasių. 1969-1972 m. dirbo Vilniaus dailės kombinate. Buvo labai stiprios dvasios asmenybė. Nors turėjo judėjimo negalią, bet nenorėdama būti našta artimiesiems, gyveno savarankiškai tėvų name.  Daug tapė. Nutapė daugiau kaip 3 tūkstančius paveikslų. Dažniausiai piešdavo gėles, gamtos vaizdus. Vėliau pradėjo tapyti paveikslus religiniais motyvais,  nes menininkė buvo labai tikinti, tikras krikščioniškos meilės pavyzdys. 1985 m. A. Krepštul buvo suteiktas liaudies menininkės vardas, ji buvo priimta į Lietuvos liaudies meno draugiją. Mirė 2007 m. spalio 12 dieną. Palaidota Tabariškių (Šalčininkų r.) kaimo kapinėse. 2008 m. spalio 5 d.  ant kapo buvo atidengtas paminklas (projekto aut. Jadvyga Ščykovska-Zalenska (Jadwiga Szczykowska-Załęska).

Pirmoji personalinė piešinių paroda buvo surengta Vilniuje 1948 m., kai dailininkei buvo 16 metų. Tapybos parodos buvo surengtos ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje (1994, 1997), Jungtinėse Amerikos Valstijose (1997), Kanadoje (1997). Dailininkės paveikslų yra asmeninėse kolekcijose Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje, Kanadoje, JAV. Daug paveikslų menininkė  dovanojo bažnyčioms. Tabariškių bažnyčios pagrindinį altorių puošia A. Krepštul nutapytas Šv. Mergelės Marijos su kūdikiu Jėzumi paveikslas.1987 m. nutapytas Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas buvo padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II. Popiežius perdavė dailininkei padėkos laišką ir savo palaiminimą. A. Krepštul  namai Tabariškėse buvo lyg savotiškas meno muziejus, kuriame dažnai lankydavosi turistai iš viso pasaulio, ypač iš Lenkijos. A. Krepštul buvo vadinama Vilniaus regiono kultūros ambasadore .

2005 m. sausio 26 d. Šalčininkų rajono tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl Šalčininkų rajono garbės piliečio vardo suteikimo menininkei Anai Krepštul.

2008 m. vasario 20 d. už nuopelnus puoselėjant bei saugant lenkų kultūrą ir tradicijas Vilniaus krašte tautodailininkė A. Krepštul po mirties buvo apdovanota Lenkijos atgimimo ordino Karininkų kryžiumi.

2008 m. spalio 5 d. Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinėje mokykloje (Turgelių seniūnija) buvo atidarytas Anos Krepštul muziejus. Ekspozijai pritaikyti du naujai suremontuoti mokyklos kabinetai. Eksponuojami tautodailininkės paveikslai, nuotraukos, apdovanojimai. Viename kambaryje atkurtas menininkės kambarys: pastatyta lova, invalido vežimėlis ir kt.

Šalčininkų savivaldybės tarybos sprendimu  2008 m. spalio 24 d. Butrimonių vidurinei mokyklai buvo suteiktas dailininkės Anos Krepštul vardas. Ta proga mokykloje pašventinta atminimo lenta.

Literatūra ir šaltiniai

•  Anna Krepštul. Šalčininkų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.salcininkai.lt/lit/Ana-kreptul/29378 >. 
• Cytacka, Renata. Šalčininkų rajono garbės piliečiai // Informacinis biuletenis. – 2005, kovas, p. 9-10.
• Muziejus poniai Anai atminti: [apie tapytojos Anos Krepštul atminimo muziejaus atidarymą Tabariškių mokykloje ir paminklo atidengimą Tabariškių kapinėse]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, spal. 9-15, p. 1, 4.
• Pirmieji Garbės piliečiai: naujienos iš Šalčininkų: [taip pat apie Šalčininkų rajono Garbės piliečio vardo suteikimą dailininkei Annai Krepštul]. – Iliutr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2005, birž. 30 – liep. 6, p. 1, 4.
• Sadauskas, Romas. Paskutinis spalio stebuklas, arba Gyvenimas prie lango: [apie tautodailininkę A. Krepštul, Šalčininkų rajonas] // Valstiečių laikraštis. – 1996, saus. 9, p. 12.
• Tapytoja – pavyzdys visai mokyklai: [apie iškilmes skirtas Anos Krepštul vardo Butrimonių (Šalčininkų r.) vidurinei mokyklai suteikimo progą ir atminimo lentos atidengimą]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, spal. 30 – lapkr. 5, p. 4.
• Jotkiałło, Halina. Człowiek Wielki: [apie dailininkę A. Krepštul, Šalininkų rajonas]. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2002, Nr. 3, p. 19.
• Krepsztul Anna // Wileńska encyklopedia 1939-2005. – Warszawa, 2007. – P. 314.
• Kurkiewicz K. Wystawa Anny Krepsztul. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2006, 13-15 maja, p. 6.
• Przychodzeń, Zygmunt Józef. Anna Krepsztul z Taboryszek i jej malarstwo / Zygmunt Józef Przychodzeń, Irena Jaszewska. – Warszawa, [2001]. – 40, [2] p., įsk. virš. : iliustr. – Bibliogr.: p. [41] (13 pavad.).
• Sienkiewicz, Jan. ,,Anna Krepsztul – męczennica i święta”. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2007, 16 października, p. 6.
• Sienkiewicz, Jan. Nadworna malarka Ostrobramskiej: saga rodu Krepsztulów. – Wilno, 2002. – 137, [3] p., [108] iliustr. p.: iliustr., faks., portr.

Parengė: vyr. bibliografė-kraštotyrininkė Olga Kijakovskaja 

Gyvenimo datos: 1925 01 28 - 2009 04 06
Gimimo vieta: Poznanė (Lenkija)
Veikla: lenkų teisininkas, politikas, visuomenės veikėjas
Nominacijos: Šalčininkų rajono garbės pilietis (2005), Vilniaus rajono garbės pilietis (2002)  

Poznanės universitete baigė teisės mokslus. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Armijos Krajovos karys. Po studijų dirbo teisėsaugoje, iš kur buvo pašalintas 1957 m. už dalyvavimą maldininkų eitynėse į Čenstakavo vienuolyną. Nuo 1962 m. dėstė teisę Vroclavo universitete, o nuo 1969 m. – Varšuvos universitete. Buvo civilinės ir žemės ūkio teisės profesorius. 1975-1985 m. buvo arkivyskupijos Tarybos bažnyčių statybos narys. 1980 m. rugpjūtį prof. A. Stelmachovskis buvo Lenkijos opozicinio judėjimo, vadovaujamo profesinių sąjungų susivienijimo „Solidarność“ („Solidarumas“) aktyvus dalyvis, Gdansko laivų statyklos Tarpgamyklinio streikų komiteto patarėjas. 1989-1991 m. ėjo Lenkijos Senato maršalkos pareigas. 1991-1992 m. buvo Lenkijos švietimo ministras. 1987-1989 m. ėjo Varšuvos katalikiškosios inteligentijos klubo pirmininko pareigas, o 1988 m. rugpjūtį buvo stebėtoju Vatikano popiežiaus sosto 63-ojoje Tarptautinės teisės draugijos konferencijoje, kuri vyko Varšuvoje. Nuo 2007 m. vasario – Lenkijos Respublikos prezidento Lecho Kačynskio patarėjas. Yra daugelio publikacijų ir kelių knygų teisės klausimais autorius. Buvo Paryžiaus Sorbonos, Feraros (Italija), Varšuvos Kardinolo Stefano Višinskio ir Vroclavo universitetų garbės daktaras. Mirė 2009 m. balandžio 6 d. Varšuvoje, eidamas 84 metus. Palaidotas Varšuvos Povonzkų (Powązki) kapinėse.

1990-2008 m. prof. A. Stelmachovskis vadovavo jo iniciatyva Lenkijoje įsteigtai draugijai ,,Wspólnota Polska“ („Lenkų bendrija“). Šios draugijos svarbiausias tikslas – teikti įvairią paramą už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams. Ši draugija ypač didelę pedagoginę ir finansinę pagalbą suteikė Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonų švietimo įstaigoms. Daugelis šių rajono mokyklų gavo naują įrangą mokyklų kabinetams, kompiuterinėms klasėms, bibliotekoms. Taip pat gauta ir tebegaunama daug vaizdinių priemonių, informacinės ir kitokios technikos, sportinio ir ūkinio inventoriaus. 1998 m. prof. A. Stelmachovskio iniciatyva Šalčininkų rajonas (pirmasis Lietuvoje) gavo investicinę paramą mokykloms remontuoti. Didelė finansinė parama skiriama kultūrai, žemės ūkiui, socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai, verslo plėtrai ir kt. Šimtai vaikų nemokamai vyksta į Lenkiją: vasaros poilsiui, į kraštotyros ekskursijas, į sportines varžybas, dainų ir šokių ansambliai važiuoja į koncertinius turus. Pedagogai vyksta į Lenkiją kelti kvalifikacijos. Profesorius daug kartų lankėsi Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, tarėsi dėl paramos. 
A. Stelmachovskio iniciatyva buvo įsteigtas Lenkų universitetas Vilniuje.

2002 m. už ypatingus nuopelnus Vilniaus rajono švietimui prof. Andžejui Stelmachovskiui buvo suteiktas Vilniaus rajono garbės piliečio vardas.

2005 m. sausio 26 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas suteikti prof. Andžejui Stelmachovskiui Šalčininkų rajono garbės piliečio vardą už didelius nuopelnus Šalčininkų rajonui. Iškilmėse, kurios vyko birželio 22 d. Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje, dalyvavo ir prof. A. Stelmachovskis. Jis sakė, kad pirmą kartą į Lietuvą buvo atvykęs Antrojo pasaulinio karo pradžioje dar būdamas paauglys kaip karo pabėgėlis. Pirmą kartą Šalčininkuose apsilankė 1991 m. ir buvo sužavėtas žmonių nuoširdumo.

Literatūra ir šaltiniai

• Andrzejewski, Tadeusz. Prof. Andžej Stelmachovski – Vilniaus rajono garbės pilietis. – Portr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2002, lapkr. 7-13 (Nr. 45), p. 1-2.
  Cytacka, Renata. Šalčininkų rajono garbės piliečiai. – Iliustr. // Informacinis biuletenis. – 2005, kovas, p. 9, 10. 
• Pirmieji Garbės piliečiai: naujienos iš Šalčininkų: [apie Šalčininkų rajono Garbės piliečio vardo suteikimą prof. Andžejui Stelmachovskiui]. – Iliutr.  // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2005, birž. 30 – liep. 6 (Nr. 26), p. 1, 4.
• Garbės piliečiai. Šalčininkų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.salcininkai.lt/lit/Andzej-stelmachovski/29380>. 
• Rekść, Maria. Ku Pamięci prof. dr hab. Andrzeja Stelmachowskiego / Maria Rekść, Leonard Talmont. – Portr. // Kurier Wileński. – 2009, 10 kwietnia, p. 6.
• Sobolevska, Alina. Szkole w Starych Trokach nadano imię Andrzeja Stelmachowskiego. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2010, 4 maja, p. 6-7.
• Stelmachowski Andrzej: [biografija] // Wileńska encyklopedia, 1939-2005. – Warszawa, 2007. – P. 555.

 Parengė: vyr. bibliografė-kraštotyrininkė Olga Kijakovskaja 

Gyvenimo datos: 1949 09 23 
Gimimo vieta: Aukštalaukis (Šalčininkų r.)
Veikla: Baltarusijos respublikos Gardino vyskupas
Nominacijos: Šalčininkų rajono garbės pilietis (2016) 

Vyskupas Aleksandr Kaškevič lankė pagrindinę ir vidurinę mokyklas Šalčininkų rajone – Dailidėse bei Eišiškėse. 1971–1976 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1976 m. buvo įšventintas kunigu Panevėžio katedroje vadovaujant vyskupui Romualdui Krikščiūnui. Tarnavo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, vėliau tapo klebonu Vilniaus Šventosios dvasios parapijoje. 1991 m. balandžio 13 d. popiežius Jonas Paulius II įsteigė Minsko-Mogiliovo metropoliją, Gardino vyskupiją ir reaktyvavo Pinsko vyskupiją. Tuometinis Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios klebonas kun. Aleksandras Kaškevič tapo pirmuoju naujai įsteigtos Gardino vyskupijos vyskupu. 1991 m. gegužės 23 d įšventintas į vyskupus.

2016 m. gegužės 26 d., Šalčininkų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą suteikti Šalčininkų rajono garbės piliečio vardą Gardino vyskupijos vyskupui Aleksandrui Kaškevič už aktyvią sielovadinę, bažnytinę, visuomeninę veiklą bei Šalčininkų krašto garsinimą Lietuvoje ir užsienyje.

Literatūra ir šaltiniai

• Aleksandr Kaškevič. Šalčininkų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-23]. Prieiga per internetą: <http://salcininkai.lt/lit/Aleksandr-kakevic/29354>.
• Kolosovska, Irena. Vyskupas Aleksandr Kaškevič – Šalčininkų rajono garbės pilietis. Šalčininkų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-23]. Prieiga per internetą: <http://salcininkai.lt/lit/Vyskupas-aleksandr-kaskevic–salcininku-rajono-garbes-pilietis/28113>.
• Kolosovski Andžej. Nesu praradęs emocinių ryšių su Lietuva: [apie Šalčininkų rajono Garbės piliečio vardo suteikimą Gardino vyskupijos vyskupui Aleksandrui Kaškevič] / Andžej Kolosovski, Teresa Vorobej. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2016, birž. 9-15, p. 9, 10.
• Biskup Aleksander Kaszkiewicz – autorytet moralny ziemi wilenskiej i solecznickiej: [apie vyskupą Aleksandrą Kaškevič]. – Iliustr. // Kurier wileński. – 2016, 7 czerwca, p. 10.
• Kołosowska, Irena. Ksiądz biskup Aleksander Kaszkiewicz – Honorowym Obywatelem Rejonu Solecznickiego: [apie Šalčininkų rajono Garbėas piliečio vardo suteikimą vyskupui Aleksandrui Kaškevič]. – Iliustr. // Soleczniki. – 2016, Nr. 1, p. 12.
• Епископ Александр Кашкевич – почетный гражданин Шальчининкского района: [apie Šalčininkų rajono Garbės piliečio vardo suteikimą vyskupui Aleksandrui Kaškevič]. – Iliustr. // Шальчя. – 2016, 3 июня, p. 2.

Parengė: vyr. bibliografė-kraštotyrininkė Olga Kijakovskaja