„Knygnešiai – skaitytojų padėjėjai“

Kovo 16 dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas.
Po 1863 m. sukilimo, Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas, parašytas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu, kitaip dar vadinamu kirilica. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Iš pradžių, už slaptą knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymas. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai ir prasidėjo griežta agitacija prieš valdžios rusinamąsias priemones, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus. Žandarai savo darbą atliko itin uoliai: 1891 - 1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių, o 1900 - 1902 m. – 56 182 leidinių. Į šį skaičių nėra įtrauktos tos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje.
Pasipriešinimą spaudos draudimui iš pradžių organizavo katalikų bažnyčios atstovai. Vyskupas Motiejus Valančius įkūrė pirmąją žinomą lietuviškų knygų platinimo knygnešių organizaciją.
Knygnešystė tapo pasipriešinimu caro valdžiai, nukreiptai prieš Lietuvos katalikų bažnyčią, uždraudus lietuviškas maldaknyges ir diegiant stačiatikių tikėjimą. Vyskupas Motiejus Valančius per Aukštaitijos šviesuolį Jurgį Bielinį, 1866–1867 metais persiuntė kunigui Jonui Zabermanui pinigus į Mažąją Lietuvą, skirtus spaustuvės atidarymui bei 9 brošiūrų tekstų spausdinimui, kuriuose buvo raginama kovoti prieš rusinimo politiką. Vėliau atsirado kiti spaudos platinimo centrai.
Šiai nuostabiai dienai paminėti ir pagerbti žymiausius Lietuvos knygnešius, Tabariškių bibliotekoje buvo surengtas Tabariškių bendruomenės susitikimas.
Tikslas – supažindinti kaimo vietovės žmones su Lietuvos istorija, kurioje kalbama apie knygnešius ir sunkų jų likimą.
Pasikalbėjimas vyko prie vaišių stalo, pagarbiai ir atvirai bendraujant tarpusavyje. Kilo daug klausymų, susijusių su knygnešiais bei jų atsidavimu tėvynei. Jauni bibliotekos skaitytojai net nežinojo, kad Lietuvos istorijoje vyravo spaudos draudimo laikotarpis ir veikė knygnešiai. Šie žmonės, rizikuodami savo gyvybe, stengėsi perduoti leidinius žmonėms, kad jie galėtų skaityti ir mokytis savo gimtąja kalba. Labai džiaugiamės, kad tokie pasikalbėjimai skirti ne tik įvykių aptarimui, apibendrinimui, bet ir informacijos perdavimui jaunajam skaitytojui.